Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena

Ką Lietuvos istorijoje reiškia ši diena?

Vilniaus žydų diskriminavimas ir persekiojimas prasidėjo jau pirmomis nacių okupacijos dienomis.  Vilniaus getas buvo suformuotas 1941 m. rugsėjo 6 d. Senamiestyje veikė du getai (Didysis ir Mažasis, arba Nr. 1 ir Nr. 2). Didžiajame gete buvo įkalinta apie 29 tūkst., Mažajame – apie 9 tūkst. žydų.  Jie buvo nuolatos papildomi atvežant aplinkinių miestelių žydus. Nuo karo pradžios iki 1942 m. nužudyta apie 33 tūkst. žydų (iš 58 tūkst., gyvenusių iki karo). Gete liko gyventi apie 15 tūkst. žydų.

Beveik visi darbingo amžiaus žydų vyrai ir moterys, gyvenantys gete, dirbo įvairiose gamyklose, dirbtuvėse ir darbo stovyklose. 1943 m. vasarą prasidėjo galutinis Vilniaus geto likvidavimo laikotarpis. Iki rugsėjo pabaigos Vilniaus getas buvo likviduotas. Dauguma moterų ir vaikų (5–7 tūkst.) buvo išvežti į Vokietijos koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Žydų vyrai (apie 2 tūkst.) išvežti į koncentracijos stovyklas Estijoje, o jaunos moterys (1,4–1,7 tūkst.) – į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Dar keli šimtai senelių ir ligonių geto likvidavimo metu sušaudyti Paneriuose.

1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkst. žmonių.

Nuotraukoje paminklas žydų genocido aukoms atminti (aut. architektas Jaunutis Makariūnas, 1991 m.).