Informacija būsimiesiems III kl. gimnazistams (vienuoliktokams)

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE, 2024–2025 MOKSLO METAIS III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖSE

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE, 2024–2025 MOKSLO METAIS III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖSE

   Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, 2024–2025 mokslo metais III ir IV gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Pastabos:

* B   –  dalyko programos bendrasis kursas; 

** A   – dalyko programos išplėstinis kursas;

SVARBU! Lietuvių kalbai ir literatūrai bei matematikai mokytis reikia pasirinkti mokymosi kursą – išplėstinį ar bendrąjį.

*** Kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba (rusų k., vokiečių k. – 2 val.) arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba (3 val.);

**** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (35 pamokos);

***** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas pasirinkusiems mokytis informatiką;

******modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje.

   Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, kartu su gimnazija parengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi, mokinio pasirinkti dalykai. Besimokantiesiems pagal vidurinio ugdymo programą minimalus pamokų skaičius – 25 pamokos per savaitę (1750 pamokų per dvejus metus), maksimalus pamokų skaičius – 35 pamokos per savaitę (2450 pamokų vidurinio ugdymo programoje).

   Mokinys turi mokytis ne mažiau kaip 8 dalykų.

 Mokinys:

 privalo mokytis:

• lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

• matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

• fizinio ugdymo.

Mokinys:

 privalo pasirinkti mokytis bent vieno dalyko iš kiekvienos dalykų grupės (mokinys dalykų gali rinktis ir daugiau, jei dalykų grupėje yra daugiau nei du):

• užsienio kalbos (anglų);

• biologijos, chemijos, fizikos, informatikos;

• istorijos, geografijos;

• etikos, tikybos;

 • dailės, muzikos, šokio, teatro, taikomųjų technologijų.

 Mokinys:

 gali pasirinkti mokytis dalyką / dalykus ne tik iš privalomai pasirenkamųjų mokytis dalykų grupių bet ir:

 • iš laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės (nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, psichologija, astronomija, užsienio kalba (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis laisvai pasirenkama kalba);

• gimnazijos siūlomus dalykų modulius.

   Laisvai pasirenkamųjų dalykų grupės dalykai nėra privalomi mokytis, mokiniui sudaroma galimybė laisvai pasirinkti jo mokymosi poreikius atliepiantį dalyką (dalykus) ir (ar) modulį (modulius).

 Mokinys:

privalo mokytis šių modulių:

• „Planimetrijos“ (III kl. – 36 val.) –  matematikos modulio, nepriklausomai nuo mokytis pasirinkto dalyko programos kurso;

• „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenų“ (III-IV kl. – 70 val.), jeigu pasirinko mokytis informatiką.

  Mokiniui, pasirinkusiam mokytis fizikos, rekomenduojama mokytis astronomijos.

  Socialinė-pilietinė veikla besimokančiajam pagal vidurinio ugdymo programą yra privaloma, jos trukmė ne mažesnė nei 70 val.

  Brandos darbas yra laisvai pasirenkamas, mokinys jį gali pasirinkti rengti iš bet kurio jo individualaus ugdymo plano dalyko. Jis vykdomas vadovaujantis Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 „Dėl Brandos darbo programos patvirtinimo“.

   Mokinys, besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, prireikus pagal gimnazijos nustatytus reikalavimus gali keisti:

 • dalyko programos kursą: lietuvių kalbos ir literatūros ir (ar) matematikos pasirinktą mokymosi kursą. Bendrąjį kursą keisdamas į išplėstinį, mokinys privalo per gimnazijos nurodytą laiką atsiskaityti už atitinkamo dalyko bendrosios programos skirtumus;

• dalyką, vadovaudamasis gimnazijos nustatyta dalyko keitimo tvarka.

   Mokinys gali keisti dalykų pasirinkimus III ir IV gimnazijos klasėse mokslo metų ar pusmečio pradžioje pagal gimnazijos nustatytus individualaus ugdymo(si) plano keitimo reikalavimus ir galimą keitimo laiką. Sprendimą dėl dalyko keitimo galimybių priima gimnazija. Mokiniui, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir įgijusiam vidurinį išsilavinimą, yra išduodamas mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas.

BRANDOS EGZAMINAI IR TARPINIAI PATIKRINIMAI

  Būsimosios III gimnazijos klasės mokiniai brandos egzaminus laikys pagal atnaujintas vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Visi brandos egzaminai bus valstybiniai.

   Tam, kad mokiniai galėtų nuosekliau atskleisti įgytas žinias bei gebėjimus ir patirtų mažiau įtampos dėl vienintelės galimybės žinias ir gebėjimus pademonstruoti per egzaminą, kuris nulemia jų ateities akademinius ir profesinius planus, dvejų metų mokymosi turinys suskaidomas mažesnėmis dalimis.

 • III gimnazijos klasės mokiniai, mokydamiesi III gimnazijos klasėje, laikys tarpinius patikrinimus, kurie bus brandos egzamino dalis.

• Patikrinimai leis mokiniams sukaupti dalį baigiamojo vertinimo, išskaidys mokymosi krūvį ir mažins įtampą per brandos egzaminų sesiją. Jie bus organizuojami gimnazijoje, mokiniams įprastoje aplinkoje, pamokų metu, kad, pasibaigus patikrinimams, ugdymo procesas galėtų būti tęsiamas.

• Numatoma, kad bus organizuojami 2 lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos tarpiniai patikrinimai bei vykdomi šių dalykų valstybiniai brandos egzaminai pagrindinės sesijos metu.

• Vyks po 1 tarpinį patikrinimą bei valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu užsienio kalbos (anglų), fizikos, chemijos, biologijos, informatikos, istorijos ir geografijos.

• Dalyvauti tarpiniuose patikrinimuose turės visi atitinkamus dalykus pasirinkę mokytis mokiniai. Tik dalyvavus tarpiniame patikrinime (jei organizuojamas 1 patikrinimas) arba tarpiniuose patikrinimuose (jei organizuojami 2 patikrinimai) bus galima rinktis laikyti likusią egzamino dalį pagrindinės sesijos metu. Jei mokinys (-ė), dalyvavęs (-usi) tarpiniame patikrinime, nepasirinks laikyti egzamino pagrindinės sesijos metu arba į egzaminą pagrindinės sesijos metu neatvyks, jo (jos) brandos atestate bus fiksuojamas tik tarpinio patikrinimo rezultatas. Nedalyvavus tarpiniame patikrinime dėl pateisinamos priežasties III gimnazijos klasėje, bus sudaryta galimybė tarpinį patikrinimą laikyti IV gimnazijos klasėje su tų metų III gimnazijos klasės mokiniais. Nedalyvavus dėl pateisinamos priežasties lietuvių kalbos ir literatūros ir (arba) matematikos antrajame tarpiniame patikrinime IV gimnazijos klasėje, bus sudaryta galimybė jį laikyti dar tais pačiais mokslo metais iki pagrindinės egzaminų sesijos pradžios. Beveik visi tarpiniai patikrinimai vyks elektroniniu būdu. Jeigu mokinys (-ė) paskutinėje IV klasėje nutars iš esmės keisti savo mokymosi profilį, rinksis mokytis kitų dalykų, galės tą padaryti. Tačiau IV klasėje turės laikyti naujai pasirinktų dalykų tarpinius patikrinimus.

   Brandos egzaminas bus išlaikytas surinkus 35 iš 100 galimų taškų. 40 proc. įvertinimo bus galima surinkti prieš pagrindinę egzaminų sesiją: tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėje metu bus galima surinkti nuo 0 iki 40 taškų, o pagrindinės sesijos metu – nuo 0 iki 60 taškų. Kai kurie mokiniai į egzaminą pagrindinės sesijos metu ateis jau surinkę pakankamai taškų valstybiniam brandos egzaminui išlaikyti, tačiau vis tiek svarbu dalyvauti egzamine pagrindinės sesijos metu. Pasirinkus laikyti egzaminą, bet jame nedalyvavus, brandos atestate bus įrašomas tik tarpinio patikrinimo rezultatas, kurio nepakaks norint baigti vidurinio ugdymo programą. Brandos atestate įrašomi tiek tarpinio patikrinimo rezultatai, tiek bendras valstybinio brandos egzamino rezultatas, susidedantis iš tarpinio patikrinimo ir egzamino, laikyto pagrindinės sesijos metu.

   Planuojama kad:

 ✓ mokiniai einamaisiais metais, be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, galės laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus. Taip pat galės atlikti brandos darbą, kuris nėra prilyginamas brandos egzaminui, organizuojamas ir vykdomas atskira Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

 ✓ mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzamino kursą – bendrąjį ar išplėstinį – pasirenka laikyti pagal tai, kurio kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos vidurinio ugdymo programos mokosi;

✓ biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, informatikos, istorijos, matematikos (bendrojo ir išplėstinio kurso) pirmąjį, užsienio kalbos (anglų) tarpinius patikrinimus mokiniai laikys pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais III gimnazijos klasėje einamųjų mokslo metų kovo mėn.;

 ✓ lietuvių kalbos ir literatūros (bendrojo ir išplėstinio kurso) pirmąjį tarpinį patikrinimą, rengiamą pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, III gimnazijos klasės mokiniai laikys vasario mėn., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos (bendrojo ir išplėstinio kurso) antrąjį tarpinį patikrinimą, rengiamą antraisiais vidurinio ugdymo programos metais, laikys IV klasėje balandžio mėn.

PRIĖMIMAS Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS

  Šiuo metu laukiama minimalių reikalavimų stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas išankstinio skelbimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi juos paskelbti ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 d. Pagal šią nuostatą 2025 m. konkursinių mokomųjų dalykų sąrašas būtų paskelbtas ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Planuojama, kad :

✓ norint stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikės būti išlaikius ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą;

✓ stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių brandos egzaminų, jiems nebūtinas matematikos egzaminas;

✓ pretenduojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas galios tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai;

✓ bendrojo kurso valstybinio brandos egzamino rezultatas prilygs 60 proc. išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino rezultato. Pavyzdžiui, gavus 80 balų bendrojo kurso valstybinio brandos egzamino, rezultatas atitiks išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino 48 balus.

KITA INFORMACIJA

• Su brandos egzaminų laikymo tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti interneto svetainėje www.nsa.smm.lt
• Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje www.aikos.smm.lt  
• Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka, konkursinio balo skaičiuoklė, praėjusių metų konkursiniai balai skelbiami www.lamabpo.lt
•  Informacija apie dalykus, reikalingus atskiroms studijų programoms, pateikiama aukštųjų mokyklų tinklalapiuose.
• Studijų kokybės vertinimo centras skelbia duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditaciją www.skvc.lt
•   Informacija apie teisės aktus skelbiama www.smsm.lt

  PRIMENAME, kad iš kitų ugdymo įstaigų atvykstantys ir norintys mokytis mūsų gimnazijos III(11) klasėje mokiniai prašymus turi pateikti Visagino savivaldybės elektroninėje prašymų registravimo sistemoje. Gimnazijoje reikės užpildyti ir pateikti mokinio individualų ugdymo(si) planą (iki  birželio 15 d.), jį koreguoti galima bus atvykus į gimnaziją paskutinę rugpjūčio mėn. savaitę. Jei iškiltų neaiškumų, galite kreiptis į direktoriaus pavaduotoją ugdymui tel. Nr. +37060786744 arba el. p. aldona.mikstiene@vvg.lt .