Kaip elgtis ir kalbėti su vaikais viruso COVID-19 plitimo situacijoje?

Pastaruoju metu vaikai dažnai girdi šeimose kalbant apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, mato tėvų susirūpinusius veidus, pasikeitusią savo ir tėvų kasdienybę. Visa tai daro įtaką jų emocinei būsenai – jie gali patirti daugiau nerimo, baimę susirgti, mirti ar netekti tėvų, kitų artimųjų. Tad kaip sumažinti neigiamą emocinį poveikį vaikams?

• Užtikrinkite vaikų dienos, savaitės rutiną: edukacines veiklas, kasdienes užduotis namuose, laisvalaikį, saugų buvimą lauke, kėlimosi/gulimosi režimą. Stabilumas, įpročių išlaikymas padeda vaikams nurimti, jaustis saugiems. Prisiminkite, kad vaikai nori jaustis vaikais ir elgtis taip, kaip jiems pridera pagal jų amžių: žaisti, kalbėti apie juokingus dalykus, mokytis, bendrauti su tėvais.
• Kontroliuokite, ką ir kaip kalbate apie susiklosčiusią situaciją su vaikais ar jiems girdint. Kalbėkite ramiu balsu, nesiblaškydami. Jeigu esate pasimetęs ar pravirkstate, paaiškinkite vaikui, kad esate susijaudinęs, kad suaugę žmonės taip pat kažko gali bijoti, ir čia pat patikinkite, kad jūs žinote, ką daryti toliau ir kad yra žmonių, kurie jums padės, kad vaikas yra saugus. Svarbu prisiminti, kad vaikai pastebi ir supranta savo tėvų emocijas ir nuotaikas.
• Kalbėdami su vaiku palaikykite akių kontaktą tame pačiame lygyje, prisėsdami šalia, mažesnį pasisodindami sau ant kelių. Apkabinkite, kartokite, kad jis saugus, kad visada jam padėsite. Moksliniai tyrimai įrodė, kad apkabinimai ramina, mažiną nerimą, baimę, suteikia saugumo.
• Jei vaikas užduoda klausimų, atsakykite paprastai, jam suprantamai, nesileiskite į nerimą keliančias detales. Jei vaikas klausia to paties kelis kartus, kantriai ir suprantamai atsakykite, nes vaikams suprasti ir priimti kai kuriuos faktus nelengva, dėl to kyla nerimas, ir jie prašo būti nuraminti.
• Jei kartu su vaikais žiūrite žinias, pasikalbėkite ką matėte ir girdėjote. Pokalbis padės sumažinti neigiamų (ar nesuprantamų) žinių neigiamą poveikį, suprasti supantį pasaulį, jaustis saugiau.
• Vaikus saugokite nuo neigiamos viešosios informacijos. Moksliniai tyrimai rodo, kad ji gali padidinti vaikų baimes ir nerimastingumą, sukelti miego ir kitas problemas, be to, dėl nuolat žiniasklaidoje kartojamos tos pačios informacijos, mažesni vaikai gali pradėti manyti, kad nelaimė vėl pasikartojo. Jei vaikas savarankiškai naudojasi internetu, tėvai turėtų pasidomėti, kokiuose interneto puslapiuose lankosi jų vaikas, kokia informacija domisi ir kritiškai įvertinti jos poveikį vaikui.
• Jeigu matote, kad vaikas įsibaiminęs, nerimastingas, neignoruokite jo baimių ir negėdinkite jo dėl išgyvenimų, bet išsiaiškinkite, ko jis bijo. Jei vaikui sunku apie tai kalbėti, pasakykite, kad matote, kad vaikas bijo, nerimauja, susirūpinęs. Taip paskatinsite vaiką kalbėti. Išgirskite vaiko jausmus ir mintis, nesumenkinkite jų, liepdami eiti žaisti ar pan.
• Mokykite vaikus nugalėti baimes: su mažesniais kurkite pasakas, talismanus, pieškite baimes, po to leiskite vaikui pasijusti herojumi ir sunaikinti tą baimę, vyresniems priminkite, kaip jie anksčiau įveikdavo baimes, skatinkite pasinaudoti turima patirtimi. Įtraukite vaikus į kūrybinę veiklą: piešimą, konstravimą, maisto ruošą ir pan. Tai skatina atsipalaidavimą, lengvesnę jausmų raišką.
• Jeigu tektų kuriam laikui atsiskirti su vaiku, užtikrinkite, kad bus išlaikomas pastovus ryšys su vaiku telefonu, vaizdo skambučiais ar kitu vaiko amžių atitinkančiu būdu.

Pirmiausia suaugusieji turi išlaikyti pusiausvyrą – nei panikuoti, nei nuvertinti situacijos. Patikima informacija, adekvatus situacijai elgesys rodo pavyzdį vaikams, kaip išlikti ramiems tokiomis aplinkybėmis.

Parengta pagal:
Psichologų sąjungos rekomendacijas
http://www.svietimonaujienos.lt/kaip-su-vaikais-kalbetis-apie-korona-virusa/
http://psichika.eu/blog/psichologe-ausra-kuriene-susideliojus-karantino-dienotvarke-bus-maziaustreso-ir-itampos/