Potyriai – Pasaulinės kultūros dieną

2026 m. balandžio 15-ąją –  verdeniečiai, pažinimo kompetencijos vedini, leidosi į netolimas apylinkes.

Pirmiausia penktokai išlipo Kalviškių kaime, prie paminklo, skirto Vytautui Didžiajam. Ten muziejininkų būrelio nariai prisiminė, ką jau pristatė Knygnešio edukacijoje ir savomis akimis patyrė šio unikalaus autentiką, vardijo garsias asmenybes, čia veikusią lietuvišką „Ryto“ draugijos pradžios mokyklą...  

Vėliau nuvyko prie Jono Basanavičiaus paminklo (Meikštuose), sužinojo apie tautinio judėjimo veikėjo pasiaukojimą tautos reikalams, visą jo gyvenimą, paskirtą Lietuvai, gimtinę Vilkaviškio apskrityje bei kt. Atkreipė dėmesį į Meikštų dvaro architektūrą  – netaisyklingo stačiakampio plano su dviem rizalitais rūmus.  Tai – vieni iš trijų Lietuvoje buvusių angliškosios neogotikos statinių. Pamatė bajorų giminės simbolius.

Meikštuose mus ypač sudomino sodų rišėja (vyresnioji bibliotekininkė ) Jolanta Žuromskienė, atskleidusi sodų paslaptį geram kūdikio miegui, jų rišimo tradicijas ir kitas įdomybes. Prie ilgiausio unikalaus savo gaminio (3 m.) garsi bibliotekininkė-edukatorė pristatė savo kurtą eksponatą parodai „Aukso vainikas“ bei kita. Mums labai patiko nuotaikingas pasakojimas. Išgirdome apie metų trukmės procesą nuo grūdo iki sodų rišimą žiemą... Ilgai nepamiršime dvasią glostančių įspūdžių.

Toliau sekė Dūkštelių (Senojo Dūkšto) istoriškumas. Piliakalnis – kultūros paminklas, nupjauto kūgio pavidalo, skatino palypėti ir apsidairyti. Visi sužinojo apie surastus keramikos, akmens dirbinius ir papėdėje, archeologų aptiktus gyvenvietės pėdsakus. (Šią informaciją Marija prisimena iš įgyvendintos TŪM I projekto kultūrinės veiklos. Prieš metus išmintimi ir faktais pasidalino L. Abarius).

Galiausiai sustojome prie medžiotojo, keliautojo, fotografo Valdo Danilevičiaus Gamtos muziejaus. Keli šimtai įspūdingų trofėjų iš viso pasaulio, nuo pačių mažiausių iki įspūdingo dydžio. Paties Valdo sumedžiotas garbingasis Afrikos penketukas (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis, buivolas), daugybės rūšių antilopės, Rusijos ir Europos miškų fauna, net žirafa. Muziejuje atsispindi svarbiausi sodybos šeimininko pomėgiai. Tai papasakojo jo žmona Skirmantė, uždavė mums klausimus ir atspėjusiems padovanojo knygų. Nors objektas randasi netoliese, Ažvinčių kaime, Kazitiškio seniūnijoje, daugeliui buvo nežinoma.

Pavasariui atnešus šilumą ir žalumą tokia išvyka į gamtą, prie ypatingų objektų – vertinga mokymosi forma, leidžianti ugdyti mokinių kompetencijas (pažinimo, socialinę, emocinę, kūrybiškumo ir kitas) per patirtį, tyrinėjimą ir bendradarbiavimą.

Dėkingi esame gimnazijos administracijai, sudariusiai sąlygas mums aktyviai keliauti, patirti, pažinti ir gėrėtis.