Pokalbiai apie pilietiškumą

Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šventės  išvakarėse Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankėsi ir kartu su gimnazistais kalbėjosi Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėja Luka Lesauskaitė. Žiniasklaidoje ji dažnai pristatoma kaip istorikė, visuomenininkė, Nacionalinės ekspedicijos Nemunu  dalyvė, pilietiškumo šauklė bei  daugelio pilietinių akcijų iniciatorė. Ji pasakojo, kad savanorystė ją lydi nuo paauglystės. L. Lesauskaitė savanoriavo gyvūnų prieglaudoje, dalyvavo projekte „Ne imti, bet duoti“, daugelyje kitų iniciatyvų. Pasirinkusi istorijos studijas pajuto dar didesnę pareigą skatinti žmonių pilietiškumą ir norą pažinti savo valstybę, jos istoriją. Pokalbio metu pranešėja teigė, kad „ne vienas žmogus yra pagalvojęs: norėčiau sukurti socialinę iniciatyvą, prisidėti, išjudinti žmones, bet ryžtasi ne tiek daug“. Paklausus L. Lesauskaitės, kaip kyla tokios  įvairios mintys pilietiškumui skatinti ir iš kur tiek ryžto jas realizuoti, mergina nusijuokia. „Tiesa, noras yra sveikintinas, bet vien jo neužtenka. Tai iš tiesų reikalauja labai daug darbo“, – atvirauja pašnekovė.
„Organizuodami jau  ne vieną iniciatyvą pastebime, kad vienas svarbiausių dalykų – žmones pakviesti. Patys pilietines iniciatyvas suranda ir organizuoja retokai, tačiau akcijos „Darom“ pavyzdys rodo, kad įmanoma padaryti taip, kad žmonės imtųsi to labai aktyviai“, – teigė Luka ir dar pastebėjo, kad tokios iniciatyvos po kelerių metų žmonėms pabosta, todėl reikia pasiūlyti ką nors naujo, įdomaus. Galiausiai, pasak Lukos, yra nemažai žmonių, kurie turi tam tikrų idėjų, tačiau neturi galimybių, neturi išteklių ar pakankamai bendraminčių joms realizuoti. „Kiti, vis dažniau verslas, labai nori prisidėti prie vienos ir kitos idėjos, tačiau nesugalvoja, kaip parodyti, kad pilietiškumo išraiškos gali būti labai įvairios. Dažnai žmonės pilietiškumą įsivaizduoja tik kaip aukojimą tiems, kam reikia pagalbos, arba tvarkymąsi, šiukšlių rinkimą. Tai yra labai geros kryptys ir jų iš tiesų reikia, tačiau, kaip L. Lesauskaitė pabrėžė susitikimo metu, „mes norime paskatinti žmones pilietiškumą reikšti labai įvairiai – nuo tvoros dažymo iki įdomios paskaitos vedimo, pasidalinimo patirtimi ar žiniomis“. Pagaliau ne ką mažiau svarbus akcentas švęsti valstybines šventes. „Švęsdami įvairiausias šventes taip pat galime parodyti pilietiškumą, iniciatyvas ir ne tik aukštai iškeldami vėliavas, bet ir atlikdami ką naudingo“, – kalbėjo L. Lesauskaitė ir dar pridūrė, – „reikia ne kalbėti, o iš tiesų pasijusti, didžiuotis Lietuva, mylėti ją“.